Baleto kompozicija „Karalių pasaka“ – brandžių menininkų ir talentingo jaunimo vizijų apie M. K. Čiurlionį junginys

12096293_879463165456780_1665068715215589130_nIII-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis nepalikdamas abejingų klasikinei muzikai artėja prie finalinių renginių. Per savaitę festivalis pakvietė net į tris renginius – „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio neatpažintų ciklų vakarą“, jaunųjų talentų „Ateities vardai“ ir operos solistės Vilijos Kuprevičienės „Meilės dvelksmas“ koncertus. O šį penktadienį, spalio 23 d., kviečiame į specialiai festivaliui sukurtą baleto kompoziciją „Karalių pasaka“ pagal visa apimančią lietuvių kultūros genijaus kūrybą. 

Spalio 14 d. „Piano LT“ salėje vyko labiausiai M. K. Čiurlioniu persismelkęs festivalio renginys „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio neatpažintų ciklų vakaras“. Koncertas buvo ir  15-osios tarptautinės muzikos teorijos konferencijos „Muzikos komponavimo principai: Melodikos fenomenas“ dalis. Tad ir susirinkusi publika buvo linkusi Čiurlionį išnarplioti tarsi per padidinamąjį stiklą. Puikūs pianistai J. Karnavičius, S. Okruško, H. Radvilaitė bei A. Valušytė su publika dalinosi savo patirtimi išgyventu, kiekvienam skirtingai suvokiamu ir perteikiamu santykiu su M. K. Čiurlioniu per jo fortepijoninių kūrinių interpretaciją. Dar didesnio specifiškumo vakarui suteikė Dariaus Kučinsko pristatyta ir pianistų nestandartiška tvarka atlikta, V. Janeliausko sugrupuota į neatpažintus ciklus, M. K. Čiurlionio fortepijoninė programa.

Spalio 16 d. Taikomosios dailės muziejuje nuskambėjo „Ateities vardų“ muzikiniai akordai. Jaunojo pianisto  Nojaus Albrichto bręstantys virtuoziški gebėjimai, užtikrintu žingsniu į profesionalumą žengiančios pianistės Elzės Fedorcovaitės meistriškai valdomas muzikinis garsas, fleitininkės Ievos-Otilijos Kuprevičiūtės krištolinis fleitos skambesys, pianistės Gabrielės Sutkutės brandumas ir meistriškumas, violončelininko Augusto Gocento nepaprastas talentas virpinant violončelės stygas bei pianisčių dueto Ugnės Kavaliauskaitės ir Konstancijos Kerbedytės žaismingumas grojant keturiomis rankomis kėlė dideles ovacijas publikos tarpe ir kūrė pasigėrėjimo jaunaisiais Lietuvos talentais atmosferą.

Nors už lango tikrų tikriausias ruduo, tačiau vakar vykusiame koncerte „Meilės dvelksmas“ netrūko šiltų jausmų bei nuoširdžių meilės prisipažinimų. Klausytojai turėjo progą vakarą praleisti ypatingai, skambant  romantiškai muzikai žvakių šviesoje, aristokratiškoje rūmų aplinkoje. Skambėjo pačius įvairiausius meilės aspektus – džiaugsmus, kančias, viltį, netekimo skausmą – perteikianti programa, atliekama operos solistės V. Kuprevičienės, patyrusios visas šias būsenas. Sukūrusios laimingą šeimą, o vėliau iš mirties patalo pakėlusios savo vyrą. Ši charizmatiška atlikėja – visapusiška moteris. Ne tik puiki dainininkė, bet ir medikė, socialinių mokslų specialistė, netgi karate meistrė. V. Kuprevičienė po pertraukos grįžo į didžiąją sceną ir per trumpą laiką jau yra užkariavusi daugelį Lietuvos koncertinių erdvių, o vakar savo muzikalumu graudino į Taikomosios dailės muziejų susirinkusią publiką.

Šį penktadienį spalio 23 d. kviečiame į Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatrą – FESTIVALIO PREMJERĄ baleto kompoziciją „Karalių pasaka“ pagal M. K. Čiurlionio muziką ir kitą kūrybinį palikimą. Pasak festivalio direktorės ir baleto kompozicijos idėjos autorės prof. Aleksandros Žvirblytės, tai – nestandartinis projektas. „Brandžių menininkų ir talentingo jaunimo vizijų apie M. K. Čiurlionį junginys. Gyvai skambės M. K. Čiurlionio kūriniai: vienu, dviem fortepijonais, specialiai šiai progai padarytos transkripcijos fleitai ir fortepijonui, styginių kvartetas. Originalūs žymiausio lietuvių kompozitoriaus kūriniai persipina su džiazo muzikanto Olego Molokojedovo improvizacijomis M. K. Čiurlionio temomis bei retais M. K. Čiurlionio literatūriniais tekstais, skaitomais aktoriaus V. Jevsejevo,“ – teigia prof. A. Žvirblytė. Pagal M. K. Čiurlionio muziką šokantys Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto artistai įkūnys vaizdinius iš Čiurlionio gyvenimo – vaikystę, studijas Varšuvoje, meilę, kūrybą, susiliejančią su Visata. Įdomu, kad šokius kūrė patys vaikai. Specialiai spektakliui sukurta jauno menininko Kornelijaus Jaroševičiaus video projekcija, finale išaugs beveik iki trumpametražinio refleksijų, asociacijų filmo. Kompoziciją režisavo Agnė Sunklodaitė, choreografinės idėjos autorius Vytautas Brazdylis.

Advertisements
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s